na, štai –
tu vėl
man įdedi žodžius į delną
už lango vėjas
girdžiu tik švelnų neįmanoma

iš išsvajotos amžinybės
visada
tiktai akimirkų pyrago
trupinys

bet – surenku tave.

viltis
beviltiška –
tokia aštrių daiktų kalba,
kardų, aviečių.