Vėlyvas žiedas
Po daubas išsislapstė jau lapai,
Bet saulutė dar švysteli vėl.
Pumpurėliai ir švelnūs, ir trapūs
Po šakas išbyrėti dar spės...
Dar norėtų žydėti ir džiugint
Drabužiu nekasdieniu, puošniu.
Tarp šakų vėjas gainioja drugį,
O iš tolo – žiedeliai tai du.
Veikiai vėją nenuoramą gaudau
Tarp erškėčio dygliuotų šakų
Ir nutvėrus už rankos lyg draugą
Takeliu jį atsargiai vedu.
Šiurkščios šalnos nuo jo sušvelnėja,
Net varnėnai aplanko pulkais.
Rausvas žiedas plevena be vėjo.
Kvepia krūmas dažais nuostabiais.