Ant stalo dar gulėjo, šildė žvakė,
Nuo ašarų byrėjo, trupo akys.
Blakstienos trynės, švelniai lietė ranką,
Lyg bangos liesdamos smėlėtą krantą.

Aš išmečiau lapus senus kaip klevas,
Kuriuos išpaišė plunksna nepasenus.
Tarp jų gulėjo painūs atminimai,
Kuriuos šiandien man keičia antonimai.

Dar girdisi riksmai, minty dar virpa
Dar spaudžia širdį, dar jausmais jie minta,
Užgniaužia kvapą kaip ant kaklo kilpa,
Ir neša valandas lyg slidų tinką...

Pasklido po namus arbatos kvapas,
Ir šildė veidą jos tyri garai,
Sužibo akys nuo šviesos pro langą,
Tik gaila, šiandien jos nepamatei...