Į atmintį plūsta
gimto kaimo garsai...
Prisimenu tave,
sraunus upeli!
Deja, išsimėtė
balti akmenėliai,
drenaže dobilėliai sužėlė...

Miela Aukštaitija,
tu – peizažas sieloj,
dar vaikystėj nutapytas,
toks ryškus ir toks mielas,
kad jo laiko lietūs nenuplovė
ir miesto dulkėm neapkrito...