Ateinu per lauką ir šypsaus
Ryto saulė uždegė dar pienę
Šis rugsėjis prie savęs priglaus
Nes paslėps ten nuoskaudą ne vieną
Ateinu per lauką tuo taku
Kur žalumo sklidinas atolas
Ten dulksna sijojama rūkų
Lyg išgąsdinta šalnos nutolus
Lauko voras audžia ir išaus
Dar ne vieną tinklą spalio dienai
Paklausykim klegesio guvaus
Girgsi jau ir tolsta nuo ražienų