atšilimas už tavo blakstienų
sugundo Antarkty
medžius prisikelt

(net po dvidešimt tūkstančių
metų tik sniego
ir dulkių mylėtus)

tas druska pabarstytas atodrėkis
prikelia žolę
lede ir ant skruosto

(matyt!
jau matyt
lopinėlis parudusios žemės)

pasakyk kai iš ledo
išlįs susivėlusios šakos
gal ateisiu ryte sušukuot
jų plaukų
gal tavęs