Kai televizijos kanalas transliuoja realybės šou,
O taip norėčiau, kad transliuotų žiemą,
Rašau tik tai, ką jau tikriausiai pamiršau
Išvėrus atminties karolių diademą.

Kai grakščios damos dairos ekrane,
Ir mano būtys tampa baisiai ne į temą,
Sakau - sugaukite, ištremkite mane
Į balto puslapio speiguotą žiemą,

Kur rasčiau vardą, prasmę ir žodžius
Vienatvėj pamestus. Ir laiką praganytą.
Pamirščiau rinkinus eilėraščių keistus,
Kur skauda tam, kad atsimintum kitą,

Kuris išėjo ir daugiau nebepareis
Per gruodą iš tv programos,
Kur sninga vien juodais - baltais brūkšniais...
Nejaugi užmigau? Tegul atleidžia damos.