Nereikia prakalbų sakyt –
Ką akys mato, tuo mes tikim!
O užspeistas kampan, brolyt,
Tesėki pažadą bent sykį.

Kaimynui skolą atiduok –
Piktuoju neminės prie grabo.
Kitam bent patarimą duok –
Juk nekainuoja, viso labo.

Meiliau gi elkis su žmona –
Ji neįtars meilužę turint.
Tvirčiau laikykis ties tvora,
Kai „iki kelių“ tampa jūra.

Tu vertas pagarbos esi –
Darbe „vadovas kuo puikiausias“,
Tik kolektyvo klegesy
Kodėl užkaista tavo ausys?

Prarasi amą tu išsyk,
Kai išaiškės nedoros pinklės...
Tad sąžinę išsivalyk
Dorais darbais ir būk laimingas!