Virš šventorių supasi varpai.
Pakyla paukščiai tarsi baltos dvasios.
Tu su malda, kurios nelabai supranti,
prieš altorių klaupiesi nedrąsiai.

Daug tu kentei, blaškeis ir klydai.
Dievas bus atlaidus, tikiuos,
nuramins tave, paguos, išgydys,
o kunigas išrišimą duos.

Štai ir vėl varpai galingai skamba
ir iš tolo jie visus bažnyčion šaukia.
Tu ir vėl suklupai ir meldiesi karštai...
Ir nuodėmių atleidimo lauki.