Nekalbėk, nekalbėk, nekalbėk,
Kad alyvos taip greitai nužydi.
Paskui žiedlapį norisi bėgt,
Dar pabūt, neišskrist paprašyti.

Nekartok, nekartok, nekartok,
Kad net vandenys pakeičia vagą,
Nebenoriu tikėti aš tuo,
Undine dar panardyti maga.

Vaikštinėju dangaus krašteliu –
Angelų mėlynąja alėja,
O į rudenį grįžt negaliu.
Ar dėl to mane kaltint norėjai?