Seniau ir dabar
*** *** ***
Seniau mylėjome kaimyną--
Su juo draugavo net akmuo !
Dangaus žvaigždelių jam priskynę,
Mes nežinojom, kad ruduo
Toks drėgnas šaltas, o parkritęs
Prie bėdžiaus slenksčio suledėja...
Ir neišaušta vargšui rytas --
Dangus užpykęs šaukia vėją
Pasiaust, stogais senais garmėti,
Pastūgaut kaminuos juoduos--
Kas neįstengia pirkti skėtį,
Te klevo lapais užsiklos !
Dabar pamilom mes Kaukazą--
Vienuolio ten draugų būrys
Kalnuos vis tąso auksą - mažą
Nors maišą pametės ? Nukris
Į dangų mūsų kaip mėnulis--
Elektros nereikės - apšvies...
Iš Ignalinos liks juk nulis--
Taip atomą pakeis išties !
Po rožine palapinėle
Mylėsimės visi kartu,
Kalnuos sodinsim rugiagėlę,
Šlakstysim vandeniu šventu...