Įkrisiu
skaidriu varvekliu į akliną varsvą
Išbrisiu
paukščiu į drumzliną vaiko klyksmą
Įminsiu
žaizda į balksvą pienės pūką
Išnyksiu
krauju į Olimpo kalno tuštumą
Išvirsiu
medžiu į raizganą vėjo baltumą
Išslysiu
voratinkliu į smalose pradingusį kūną
Išgysiu
saule į Tavo vienišų akių žydrumą

O

paskui

ir vėl

Įkrisiu
Neišbrisiu
Paliksiu
Numirsiu
bet
Atgimsiu