Nemėgstu vystančių gėlių,
Todėl prašau nedovanoti.
Aš jų net skinti negaliu,
Stebiu tiktai drugelių šokį.

Šitam bekraščiam ekrane
Spalvų klavišais bėga pirštai.
Po dalgio geležte aštria
Stebiu, kaip greitai jos numiršta.

Kaip lenkia galvas be rasos…
Kaip merkiasi lėtai blakstienos…
Ir liūdna man be jų šviesos. –
Vėl niūrios, rudeniškos dienos.

Raliuos vėl vėjas rageliu,
O viesulas pagros švilpyne.
Nemėgstu vystančių gėlių –
Spalvų akordų paskutinių!