Atliepas be aido

Vakaruose gaisus jau užgesino
Švelni ranka juodais nakties dažais.
Renkuos taisykles, priimu žaidimą. –
Akimirka ir šypsena vėl žais.

Pasikalbėkime tyloj žvaigždynų.
Už meilę vėlei tostą aš keliu.
Už meilę, nuo kurios svaigau be vyno,
Skridau į šviesą liepos drugeliu.

Dabar teliko atliepas be aido
Ir ką jisai graudena – nesuprast.
Kažkas į tyrus išvedė, paleido...
Ieškok, o radęs po skvernu parnešk.
eglute7