Ilgesys
Metų metai pakartoti raidėm,
Mėnuliu ir topoliais prie kelio,
Lyg šiandien, lyg vakar prisižaidęs,
Prie jaunystės kryžium prisikalęs.
Supas jausmas – pirmo šuoro valsas,
Kvepia šilas netoli pabėgęs,
Gręžia, virpa kaip lakštutės balsas,
Tas pasaulis nudundėjęs bėgiais.
Miglos tik mėnulio neužstoja,
Kvepia tuopa jį prisiviliojus –
Tik po daugel metų atrastoji,
Jau dabar be pokario pavojų.
Tiesk rankas į klevą, kur išaugo,
Išsiilgęs melskis, juokis šaižiai –
Neberasi giminės nei draugo,
Laiko ankštis džiūsta išsiaižius.