Mažasis prince, kviesk į savąją planetą,
Ramybės pasiilgau ir tylos.
Pavydas, turtai... Garbę, sąžinę pametę,
Pašiaušę lyg ežiai aštrius spyglius.

Brovimasis pirmyn alkūnėmis, per galvas,
Be atsiprašymo - nebėr mados.
Jausmų padangę kartais dengia melo spalvos...
Vieniems tušti koriai, kitiems – medus.

Aš nuovargį jaučiu nuo šitokių ėjimų,
Būt pėstininku – kiekgi taip gali?
Pakilt aukščiau virš to, pabėgti noras ima,
Bet tavo planeta man per toli.