Rugsėjis. Vėjai tuoj šalnas atpūs,
Apglėbę debesis jau paukščiai klykia.
O aš vartau pageltusius lapus
Ir ieškau, kas iš tų dienų išlikę.

Nedrąsiai taip, nuleidusi rankas,
Tarp nepažįstamų... Širdutę gelia...
O Jūs pirmoji: „Kas, mažule, kas?“ –
Priėjusi paglostėt man galvelę.

Mes raidę dėjom, lipdėm prie raidės
Ir kūrėm žodį – didelį stebuklą.
Jūs meldėt mums šviesiausios ateities,
Kaip motiną Jus matėm ramią, kuklią.

Seniai esu ne pasakų šaly,
Po kojomis tai lygumos, tai kalvos.
Sveikatos, šilumos Jums nelengvam kely,
Lenkiu prieš Jus aš, Mokytoja, galvą.