Štai pagalvoji – rytoj prašvis eilinė rugsėjo pirmoji –
Naujų žinių pjūties, o kartu ir patirties sėjos metas.
Dabartimi Gyvenimą į būsimą ir buvusį dalindamas,
Bandau surinkt ir sugrąžinti šias išminties šukes...

Žolė rasa nubalo, patirties sidabru smilkiniuose,
Netikiu, kad ji dar auksu taps įkapių kišenėse,
Kol deimantai žibės ir sudūlės akiduobėse,
Pulsuodamas einu jausmų keliu sielos paviršiumi...

Aš iki šiol džiaugiuos, kada gyvenimas sunkumus meta,
Išmokau juos surinkti visus į širdį ir kraujosruvom – į kūną,
Todėl nerasi jų tikrai, tik šypsenos kampai išduoti gali,
Ir kelios raukšlės pasakys, kad per vėlu į pirmą klasę.

Tiek kartų paliktas kartoti kurso, aš sužinojau pagaliau –
Sunkiausia mokytis, kai esi mokinys ir mokytojas viename.
Daugiausia kritikos susirandi, kai išgiria, išliaupsina tave,
Džiaugies išliejęs prakaitus, o jiems atrodo – gavosi savaime...

Gyvenimas – tai mano klaidos, aš jas papildau ir taisau,
Gal būt atrodysiu ir kvailas, bet pažymius aš sau rašau,
Didžiausią klaidą padariau, kai man atrodė, jau žinau,
ko noriu pats. Deja, ko trokšta moterys – nesužinojau...

Kaip gera mokytis iš svetimų klaidų ir nekartoti jų,
Ir Tau linkėčiau, kad neliestų jos savų ir santykių,
Kad būtų gera gauti mokytojo pažymius už kitų klaidas,
ir kuo blogiau kiti įvertina, juk pačiam daugiau naudos.

Gerai, kad gabūs mokytojai perkėlė mokyklą į mane.
Dabar aš mokaus iš savęs, ar tau atrodo laikas baigti ją?
Linkiu šia proga nuotaikingo oro – kaip tikintis gyvenimu.
Ir kuo ilgiau nebaigti šios mokyklos, kuri vadinas...


2007-08-31 07:38:34 Baltas lapas (1 variantas)