Neskink žvaigždžių, jos puošia naktį –
Gražuolę tą ilgais juodais plaukais.
Palik dangaus gėles sidabro degti,
Kai eina pasivaikščiot ji laukais.

Paglosčiusi jazmino žiedą
Suvilgys lūpas jam šalta rasa.
Matys, kaip ašara lapeliais rieda,
Kada papieviais atslenka vėsa.

Užmes drobulę balto rūko,
Prieš miegą išbučiuos karštai akis.
Lakštingalai skambių dainų pritrūkus
„Tu pailsėk“ jai tyliai pasakys.

Todėl neskink žvaigždžių – tevaikšto
Naktužė išpuoštais juodais plaukais,
Klajoja miesto gatvėm, aikštėm,
Kol saulę atridens žali miškai.