Mėlynom sukniom smilkalo dūmai
Šoka šokius slėpdami dar mėlyniau
Nuvarvėjusią tavo veido odą-
Matyt vėl naktį įžvelgei mėlyną dangų.

Ir rugiagėles bute užmiršai. O jos
Išsiskleidė taip, kad nei pro duris,
Nei pro langą tau išeit.
O ir kam, jei jau vasara baigės.