Šita vasara – stebuklų metas.
Laumės krės rasas žvejų tinklais...
Nudardėjo liūtys aukso ratais,
Nušuoliavo debesų žirgais.

Kokios dienos – saulėtos ir šviesios,
O padangė – mėlyna, gili.
Tu šypsaisi, ranką man ištiesęs,
Markstais vis nuo saulės ir tyli...

Šitą vasarą Tau noriu būti
Drugeliu vaivorykštės sparnais,
Pašėloti su Tavim truputį
Ir slėpynių parugėj pažaist.

Pienių pūko parašiutas skrenda –
Greit birželis vasarą myluos.
Patikėk, kas ieško, tas suranda
Saulės pasaką žvejų tinkluos!