kai supratau kad jau rugpjūčiui galas
tai išsiliejo pievoj baltas rūko pienas
ir kvailos karvės ėmė gerti jį kaip alų
o vasara tąnakt pabėgo per ražienas

o vakar naktį krito žvaigždės tarsi obuoliai
bumbsėjo žemėn žvaigždės paskutinės
triukšmu pasinaudoję rudenėlio pranašai
gandrai žiemot Egiptan emigravo iš gimtinės

ryte žiūriu atsargiai tarsi vištų vogti lapė
ruduo atsėlina jau patyliukais pro palaukę
ir sunkiai tempia jis gėrybių pilną glėbį
kad prisigerintų nes jo visai nelaukiau