Tavo laikas geltonas – klausk. Nežinau
Varinės knygų akys vėl išbarstė žingsnius
Rytoj aš juos surinksiu (liežuviu paragavau)
geltona. ne ta pati kita. švytėjo vogdama paveikslus

Tavo laikas sutrūnijo – neklausk nes žinau
vardu atrakinsiu žmogų ir rytojus neteks jėgų
juodosios skylės įpils kavos (nežinojo iš kur aš atėjau)
švytėjimas kosti nes lūžta laikrodžio rodyklės. Tylu