Jau išeini? Dar atsisuk nuo durų,
Sekundę kitą tyliai pastovėk.
Na, o tada keliauk per sniegą purų,
Širdy nelieka nuoskaudos, tikėk.

Dar pažiūrėk, kad įsimintum veidą,
Nes greitai mano atvaizdas išbluks.
Kiek mums Dangus gyvenimą žaist leido?
Kas žino, kiek ta jo malonė truks?

Dabar išeik. Tas laikas bėga, tiksi,
Jis nesustojo, nors labai prašiau.
O mano laišką jei kada skaitysi,
Nerasi vardo, jo neužrašiau.