myli-nemyli,
keikia-bučiuoja...
baltais žiedlapiukais
kelius (kojų) nukloja.
Ant juodo laiko
nusėda dulkėm...
Prie širdies glaudžia,
viską atleidžia,
rytus dovanoja
(medaus gelsvumo
su rasos skoniu)
ir bičių burtus...
myli-nemyli...
skamba varpeliais,
slysta tarp pirštų
džiaugsmo lašeliais...