Kitap ruduo jau saulą nupudravo,
Balsiamą muliavoja geltonai.
O paukščių išlakiančių nesugavo,
Toly, alia jiem šilta bus tynai.

Jurginiai man prie grynčios jau nušalo,
Nakčia dangaus sermėga tep juoda.
Tai kas gi pakavojo spalvą žalią,
Kada ją vėlia sugrąžys, kada?

O man in širdį sopulys inlindo...
Diena nuslabus pamirė trumpa.
Kėsnojas vėjas. Rytas. Dą nešvinta.
Kiba pramigo jis? - Kiba... Kiba...