Ir kai skaudi Tiesa
Pradės brazdint tau
Kaip tėviškės beržas
Nuogom šakom
Į apledėjusį skardinį stogą,

Ir kai našta tavoji
Taps nepakeliama,
Kaip kad nepakeliamas
Yra akmuo prie Anykščių,

Tu sugrįši
Į rugio varpą,
Į beržyno ošimą,
Į aukštą mėlyną
Aukštaitijos dangų.

Į save, mano meile.