Eilėraščiui
Vėl rimas bejėgiškai nuogas,
Tuščios eilučių lentynos.
Aitrus miesčioniškas smogas
Gramzdina akių ledynus.
Vėl žodis krenta į gruodą –
Nelemta be saulės sudygti.
Palikęs išbalusį gruodį,
Balandžio negali pavyti.
Negali pakilti į aukštį –
Trauka jį užmigdė žemai.
Paklydo kely tarsi paukščiai
Eilėraščiai – mūsų vaikai.