O Odisėjau,
Antrąkart išvykęs
Bijai bijai namo sugrįžti
Ir pėdas atminty barstai
Suduš suduš ąsočiai
Lūš rodyklės
O, Vienišasis mano,
Kryptį praradai
Abu kartu parduodame
Mes sielą
Akis brangiųjų
Barstom pelenais
O vyriai vartų surūdys
Ir Dievas
Per juos per juos
Nebeįeis
Ir drįstame galvot
Jog niekad nepavargs
Jis mūsų laukti
Be mūs klojiman
Sunešti grūdai
Įžūlūs gimėm
Sūnūs palaidūnai
O viliamės numirti
Nuolankiais
O bijome tarnauti
Tingim pjaut
Net tai ko nepasėję

Kodėl kodėl save
Ir kitą šiandien krikštiju
Aš Odisėju?
Galbūt dėl to, kad vyliausi
Klajot ištikimai –
Rodyklėms lūžus
Atsiminti kryptį...