Ožiaragio kelias
O varge mano, koks tai ilgas kelias
Ir dar į kalną su stačiais šlaitais! –
Jį ne kiekvienas nukulniuoti gali.
Įveikia jį ne tūkstančiai – šimtai.
O Tu – šuoliuoji. Debesys po kojom
Ir lig viršūnės liko tiek mažai.
Jei būtum matęs ar anksčiau žinojęs
Kaip dega likę žemumoj laužai...
Tie praeities šešėliai smilksta,
Ir dūmai kloja duburiuos miglas.
Takelis tarp uolų lyg skirpstas, -
Apeina ir išlandžioja olas.
Išsikeroję pakelėje kiečiai
Nesiūlo nei sustot, nei pailsėt,
Tik Tavo šuolį saulė meiliai liečia
Ir Tu tikrai pasieksi, ko tikies.