Meilė
Žavesys tas – liepsnos man ant lūpų!
Kaip apimti jausmą begalinį?
Mano sielą, širdį jis apsupo,
Tartum žalias vynas apsvaigino.
Aš dainuoju – paukščiai atsiliepia.
Kai einu – man žemė tiesia žiedus.
Be Tavęs ar būčiau tai suradus?
Be Tavęs ar būčiau tai išgirdus?
Tarsi grūdą sėjai į krūtinę. –
Suliepsnojo ten kaitri ugnelė,
Atsigėriau meilės – lyg šaltinio. –
Ji į saulę mano širdį kelia.