girgčioja silpstančios germės
neša tolyn baltą luotą
šauki nešaukęs

ne kūnas – garsas laukimo
besotis
įsivynioja į pilkumą
išsižadėjimo kryžkelės

nori nenori pailstame
šitaip mylėdami

vystame

balsas žemėja ir kimsta vis
bergždžios išsekusios  įsčios
šauki nešaukęs

ne kūnas – aidas laukimo
sugrįžta tik