Delsiu
Leidžiu dvelkti pilkosioms mintims
Jos palieka pėdsakus lyg kometos
Praplaukia atsiminimai – tėtis kartu su jais
Užgožia brangios svajonės
Geri jausmai dilgčioja
Apnuogintas šviesos prieš aukščiausiąjį
Maištauju tyliai – viduje
Slopsta kovos – nuo vaistų
Prašau tik gražių sapnų
Spėlionės aplipo kaip bitės medų
Atrodo žinai kas bus
Kiekvieną sekundę užpildom savimi
Ištrinam ir stumiam save į priekį
Bet čia – užmušinėjam laiką
Yra kas siūlais kilnoja rankas
Delsiu
Dar neprispaudė prie sienos...

2002 12 25