Tokia jau ta žaizda: sava – įsisenėjus.
Šašais apėjus (visko neminėsiu).
Laiku neaprišta. Sugaudžius lietų, vėjus.
Aš ją dabar turiu, turėjau ir turėsiu.

Nepamenu, kada – seni laikai ir datos,
Įrėžė ją gyvenimas – nachalas.
Bandžiau išvengt klaidų lyg lyno akrobatas.
Na, o dabar negydau. Mat ją galas.