Vis lingavo, lingavo...
dulkėti etapai.
Per suskilusį speigą,
per nemigusį miegą –
vis toliau.
Vorkuta, pagaliau!
Mes čia ne patys atėjom –
Kaustytais vagonais mus atlingavo.
Pirmą grūdą čia pasėjom.
Pirmą bulvę į dirvą.
Žalią rūtą po langu
ir lietuvišką žodį į dangų.
Ir pražydo čia Šeduva,
Mažeikiai, Alytus, Vilkaviškis...
Pakvipo rūta visa Vorkutos Lietuva.