Du ponai

Susitiko du ponai galingi
Rankovėm iškart paraitotom
Kadangi nebuvo valingi
Nemėgo kaktų prakaituotų

Lyg broliai jie darbus dalinos
Lyg sesės nugaras glaudė
Kad pinigus baisiai brangino
Skruostai dėl to jų neraudo

Jie džiaugės, kad dviese saugiau
Rankas iš laimės vis trynė
Kol vieną dieną (pagaliau)
Bėda ir juos primynė...

Paklausė vienas vargšas ponų
Kuris iš jų dviejų viršesnis
Štai nuo tada tų ponų šonai
Tik varžėsi... kurio jis mėlynesnis
Albus Frenulum