Uolų aksomą ir tarpeklio vėsą
Lieti kraujuojančia arterijos ertme--
Sakyk man tiesą ir baisiausią tiesą--
Žaibų viršūnėm trupančiom eime,

Nes žemėje ištvinęs tvaikas melo,
Nes mano žemę ryja slibinai--
Per vieną naktį taip dangus įšalo,
Per vienąnakt įsirėžė kalnai

Į Tavo pulsą – sunkią aritmiją
Tempi kaip nuodą šūkių svetimų...
O rudenio dangus baltais žvaigždynais lyja,
O soduos rudenio kažko taip neramu--

Uolų aksomą ir tarpeklio vėsą
Lieti kraujuojančia arterijos ertme...