Oranžiniai šermukšniai nusidažė,
Kokia graži ta spalvinė gama!
Sukuosi aš lyg žemė apie ašį,
Iš savo rato neištrūkdama.

Kasdien vėliau saulutė atsibunda,
Pavargusiai sunku į dangų kopt.
Vedžiojas prieblanda šešėlių tuntą,
Šie dairosi, ieškodami kažko.

Su nerimu siūruoja medžių guotai,
Tik saulė jį išblaško, tik jinai.
Šiek tiek daugiau norėčiau, nei man duota,
Kai puošiasi šermukšniai raudonai.