Nebėra jau to baro. Nebėra žmonių, kurie dar tikėjo laisve.
Vieni išėjo visam, kiti išėjo šiaip – iki kol išeis visam.
O taip gera būdavo papolitikuot.
Liko tik žodžiai...

Ne visad ne visi
Mes sugrįžtam iš baro,
Nusigert liūdesy
Niekam gėdos nedaro.

Tu lyg krikštą neši
Ligi laukiančio stalo
Gabalėlį žuvies
Ir alaus po bokalą.

Čia kiekvienas priims
(Nuodėmingas ar doras),
Būtinai pasislinks
Ir pasiūlys tau duonos.

Ne visur ne visus
Mus sutinka su duona,
Ne po lygiai dangus
Net ir druskos mums duoda.

Susidaužkim bokalais
Ir nupūskime putą...
Negalvokim, kas bus –
Šitiek daug visko būta.

1999