Ieškojau pievoje gėlės gražiausios.
Svaigau sodely nuo saldžių kvapų,
Bet tik tavęs lig šiolei nepaklausiau:
Kurią labiausiai mėgsti iš visų?

Nuvyto gėlės. Ką tau dovanosiu?
Išbraidžiojau pakrantes ir miškus.
Tiktai lapelį su savim nešuosi
Lyg atminimą brangų apie mus.

Tik jį į laišką tau įdėsiu
Ir parašysiu žodį: - Neužmiršk!
Kadais po beržu mes stovėjom dviese,
Tik tos minutės niekas negrąžins!