Kur nebuvęs...

Prabudau prie šios upės,
Kurios kranto nematęs.
Čia nepažįstamas žvejas pasiūlė žuvies.
Prie apverstos kiauradugnės valties
Artėjo paskutinė stotelė –
Horizontuose beviltė naktis.
Kaip šią vietą vadina paklausiau,
Laukdamas, gal kas pasakys.
Aklas vėjas man nesuprantamai pučia –
Atsakymai plaukė į naktį ištirpę.
Kai pramerkiau mieguistas akis
Pastebėjau krentantį lietų, jau švito.
Upės tėkmė plaukė ištirpus lape
Ant išdilusio stalo...
Tikras Dearnis