Supu lopšį, pilną pilkų
akmenų,
Juos užliūliavus mėtyti į upę
ketinu.

Upė patvins ir užlies
lankas,
Mano kojas atvėsins
karštas.

Lopšį paleidus plaukti
srove,
Žiūrėsiu į tolį, kurs kviečia
mane.

Užmerkus akis – vilionės
nėra,
Tik gieda ausy upės glotni
gaiva.