Nušviestos to keisto didžiulio mėnulio
Žiogų apdainuotos
Atvėsusios naktys,
Įdegusių pirštų paliestos
Nugulusios dulkės klavišų take,
jau nebijančiam visko netekti.

Rapsodija vasarai
Bohemiškam rudeniui
Ataidinčiam ilgesio mirksniui...
Pauzė – lyg kirtis,
norintiems vasara kliautis
Ištuštėjusiam miestui,
Dulkėms ant tylinčių pirštų...

Laikas keliauti.