Aušo. Saulė iš po beržyno išlindus, parodė užmiegotas akis, nusijuokė ir stvėrės darbo. Pirmiausia pribudzino paukštukus, pabėrė an žolalės rasas ir kėlė iš miego žmonis.
Spindulys ir man pro langų insmigo in akį. Nubudau. Išsiciesiau, pasiraiviau, iškišau vienų, paskui kitų kojų, atsistojau an šaltos padlagos. Po lašku susradau klumpukes. Insistojau ir pradėjau naujų dzienų.
Nuok karcies paėmiau andarokėlį, rubaškaitį, norėjau apsirengcia, ale jiej buvo cik išvelėci, reikėjo iškočiot. Nuok pripečko paėmus kočėlų ir volkaunyčių, sukočėjau ir apsirengiau. Atrodė kaip iš moglių nuimci. Tadu paklojau laškų gražiu keturnycini maršku, sudėjau paduškas ir nuvėjau seklyčion. O ty po plunksnų plėšymo dzidziausia netvarka. An stalo paliktos visos nočynos: kubkeliai ir sklėnyčios, torielkos ir dar terlyčioj nepabaigtas miešimas. Kū mažnėj sudėjau kanykan, o kitus – nekotėlėn mazgoc. Po uslanu radau nemazgotų dainyčių ir koštuvį. Išmazgojus padžioviau an strikolių.
Vakar užmaišiau duonų, reikia užminkyc. Atsinešiau gorcių miltų ir pradėjau, ba ko minkštesnė tašla, to gardesnė duona. Baigiau. Pečius iškūrytas, skujini šluotu išlaviau, kad padas būt čystas, žairias su kacergu sustūmiau in pripečkų. An ližes dėjau bakanėlius ir šoviau in pečių. Pirmucinį bakanų paženklinau kryžiaus ženklu, o šonuosna su smilium inspaudziau revukus. Viskų sušaudzius dzieškoj likusių tašlų sugrebojau ir padariau abrokėlį – raugų kitam kepimui. Duona kepa dzvi valandas, per tų čėsų imu kitų darbų – sviesto mušimo. Nuok uzbonų nugreboju smetonų, supilu boikelėn, atsinešu kryžiokų ir mušu. Kadu pasrodo guruliukai, greit ir susglaudzia sviestas. Maslionkos nusunkiamos, sviestas išplaunamas.
Jau ir duonelė iškepta. Dedu jų an uslano ar an ležoko, pašlakstau šaltu vandeniu, paglostau ir užkloju lininiu abrūsu. Nieko nėra ir nebus gardesnio kap kraukšlys su minkščiniu, užteptas šviežiu sviestu. Jau atajo pietų čėsas. Valgiau kopūscienį; bandų, keptų ant kopūstų lapų, užgėriau saldi.
Darbai nesibaigia. Reikia aic daržan. Cia užuoganos apžėly žoli; balandėm, garstyčiom, žliūgi ir kitom.
Ne cik aš ale ir saulė pavargus pradėjo slinkc žemyn, lankcis prie žemės jos spinduliai jau gesino savo ugnį. Mano darbai irgi ajo in galų. Užuoganos kaip paažerėj balcyc išciesci audeklai. Svogūnų laiškai sciepės, norėdami pasrodzyc prieš kitas patrovas. Ropukės – burokėliai savo raudonus lapelius placiai skleidė ir puikavosi savo gražumu. Išlindo pasirodzyc ir agurkėlis, o krapas papylė savo kvapus po visų daržų. Jei mano pomecis manį neapgavo tai ir baigės dienos darbai.
Kaip gražu, miela! Nu, o man čėsas aic večerioc. Bus šucytos bulbos su maslionkom.
Socyk Dzieve mani ir skalsyk Jus visus kadu atsisėsit prie švento stalo.