Jūs ką tik įžengėt į mūsų lėktuvą, todėl prašom
nusimest drabužius ir palikti ant šito kabliuko,
nuodėmes, abejones, geidulius, slaptas baimes,
maudymosi kostiumėlius, šerpes bei kitą
papildomą svorį sumesti į pragaištį o,
kiaurus dantis sumauti ant Damoklo kardo ! -
kad nepriskristų rūsčių tarpuerdvių dvasių

riedėjimo takas ____ kyla į viršų
ir virsta / pakilimo taku:
atsisegti diržus ir nuožmiai šypsotis -
kylam
-
NIEKUR yra ne teritorija ir net ne teorija,
tai tuštuma tarp dviejų sekundžių,
juodas silpnybių vėrinys, kuriam esam
kiekvienas įaustas savo paklydimų mezginėliais.
NIEKUR - tai penktasis metų sezonas, amžina pūga,
kur berankiai vaikai žaidžia sniego karą,
o, pakėlus galvą į dangų, sminga snaigės į akių obuolius:
sninga be perstojo vilkdalgių žiedlapiais.
NIEKUR smaugia iš lėto, savo ilgais laibais pirštais
migdydama pulsą, šypsosi ryškiai oranžinėm lūpom
ir koketiškiai merkia akį: dusdamas beriu komplimentus,
giriu,myluoju. Galiausiai pažadu dėl jos numirti.
-
dabar visus prašom lipt iš lėktuvo
ir ramiai mirti, užsiritus savo kapą ●●●,
kad netyčia per anksti neprisikeltumėt,
bet pirmiausia nusiskuskit kojų plaukelius -
antraip įsišaknysit žemėn