Ant žolės tik rasa.
Patylėk.
Per tave ji gali neišdžiūti.
Kaip ir ašaros ant tavo veido.
Lietus buvo per stiprus,
Nes rožės lapai nubyrėjo.
Netrūkus ir tu nusilpsi,
Kaip ir tie,tie pykčio pilni žmonės.
Jie nusilpo.
Ir daugiau neatsikels.
Nes jų,jų niekas neneš.
Dabar gali neverkti,
Nes nieko nepakeisi.
Be to tai dar ne visos tavo ašaros.
Patikėk.