Nebeieškok daugiau manęs, nerasi,
Aš jau ne ta, ne buvusi – kita.
Tu pro mane gali praeiti drąsiai,
Nesuvirpės širdis man kaip tada.

Ankstesnė pilka gervele pavirto
Ir skraido, blaškos gailiai klykdama.
O kai rugsėjis pamiškėj pravirko,
Ji plunksną numetė išskrisdama.

Pakelk tą plunksną, pasidėk ir saugok,
Gal prisiminsi, kad ir aš buvau.
Lėtai sparnai tvirtėjo man ir augo,
Kol aš su vasara tau dainavau.