Pamečiau save
Pamečiau save...
Kai švelnioj vasaros atokaitoj
spindi ramybės briliantai –
šalta.
Pamečiau save...
Klaidus kelias, pažėręs akmenis,
verčia šliaužti keliais –
skauda.
Pamečiau save...
Žingsnių aidu nutolusi realybė
grūmoja likimo pirštu –
tamsu.
Pamečiau save...
Rugpjūčio svajingoj nakty
sustingo purpurinis ilgesys –
tylu.
Pamečiau save...