Karstai pakasti po velėnomis
Kraujas nebėga jų venomis
Ir toli gražu ne kiekvienas
Pasidalino savo genais
Kiti sotūs ir laimingi
Dažnai vaikšto pagiringi
Nes niekas negeria arbatos
Į žuvusių draugų sveikatą
Treti be sveikatos ir kojų
Apie žuvusius draugus galvoja
Kad jiems pasisekė parkristi
Ir jie tarnauja dangaus karalystei