Kai vasara duris užvarsto
Virš viršūnėlių dobilų,
Nėr veiksmingesnio kito vaisto,
Kurį pasiūlyt ketinu!

Vaistažolėmis kvepia pievos,
O dalgis – ilgisi rasos.
Tą nemigą prie mėnesienos
Tik prijaukink ir surimuok!

Kregždučių varganas pulkelis
Išvarpė smėlyje landas.
Dulkėtas, siauras lauko kelias
Ko ieško? – Vejas? – Argi ras?

O kmynai jau visai sunokę
Nuo šuorų lankstosi žemai.
Čiurliai kartoja keistą šokį,
Bevakarojantiems ilgai.